Am dori să cultivăm o cultură a discuțiilor

...cu ajutorul agriconBLOG

agriconBLOG

04.11.2020

Ar humusas gali išgelbėti mūsų klimatą?

Verslo modelis Klimato ūkininkavimas...
- tokia yra antraštė profesinėje spaudoje. Žinoma, nė vienam ūkininkui nelinkime plėsti finansinių pajamų šaltinių. Be to, galbūt tai padeda pagerinti blogą žemės ūkio įvaizdį, kurį dažniausiai kuria žiniasklaida. Tačiau atidžiau įsižiūrėję suprantame, kad čia keliami lūkesčiai, kurių negalima pagrįsti realybe. Reikia tikėtis, kad išradingi verslininkai nori sukurti klestintį verslą kaip laisvai važiuojantys su sertifikatų prekyba.

Mano rekomendacija: rankos atokiau!

Prof. Körschensas kartu su Humuso skatinimo asociacija (Förderverband Humus e.V.) laikosi pozicijos šiuo klausimu iš žemdirbystės perspektyvos. Ši mokslininkų grupė beveik visą savo gyvenimą paskyrė ilgalaikiams humuso tyrimams, tyrimams ir vertinimui. Taip pat žr. www.agrarfakten.de
Peer Leithold

Ar humusas gali išgelbėti mūsų klimatą?

Prof. Dr. habil. Dr. h. c. Martin Körschens,
Förderverband Humus e. V.
Goethestadt Bad Lauchstädt
el. paštas: m.koerschens@t-online.de

Niekas neabejoja, kad klimatas keičiasi, ir per pastaruosius tūkstantmečius jis keitėsi kelis kartus (žr. DAHM ir kt., 2015 m., ir kt.). Pavyzdžiui, prieš mažiau nei tūkstantį metų Grenlandija vis dar buvo "žalia šalis".

Yra įvairių nuomonių apie klimato kaitos priežastis. TKKK daro prielaidą, kad dėl žmogaus veiklos padidėjęs atmosferos
CO2 koncentracija atmosferoje yra priežastis. Akivaizdu, kad tam nepakanka įrodymų. Nepaisant šių skirtingų nuomonių, mokslininkai, politikai ir verslininkai mano, kad dirvožemis, t. y. humusas, yra anglies dvideginio absorbentas, todėl dirvožemyje galima tiesiog kaupti iš atmosferos perteklinį CO2 kiekį.

Šią problemą lydi daugybė spekuliacijų ir klaidingų nuomonių. Pavyzdžiui, ES (2003 m. Europos Bendrijų Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui) teigė, kad "dirvožemiai, kuriuose organinės medžiagos kiekis mažesnis nei 3,6 %, yra pradinėje dykumėjimo stadijoje". Pagal šį požiūrį Europa jau yra dykuma. Tačiau šioje "dykumoje" per pastaruosius šimtą metų derlius išaugo. Dėl sėkmingo ūkininkų ir žemės ūkio mokslinių tyrimų darbo šiandien kai kur kasmet nuimama daugiau nei 10 t/ha žieminių kviečių, o dirvožemio derlingumas šioje "dykumoje" gerokai padidėjo.

Bioenergija - ribos ir galimybės

Savo tyrime "Bioenergija - ribos ir galimybės" LEOPOLDINA (2012 m.) paskelbė, kad kasmet ES ariamojoje dirvoje prarandama 3 proc. anglies dioksido; šis teiginys yra visiškai nepagrįstas vien matematiniu požiūriu ir gali būti neginčijamai paneigtas daugelio nuolatinių lauko bandymų ir daugelio kitų tyrimų rezultatais. Tačiau humuso kaip "klimato gelbėtojo" hipotezės yra labai sveikintinos politiniu ir ekonominiu požiūriu, nes galima įvardyti kaltininkus, iš to susikrauti politinį kapitalą ir aktyviai prekiauti CO2 sertifikatais. Oficialiuose pareiškimuose teigiama, kad "Deutsche Bank" iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais uždirbo milijardus ir "įtariamas dalyvavęs sukčiavimo prekyboje apyvartiniais taršos leidimais".

Austrijoje toną CO2 galima parduoti už 30 eurų ir iš to uždirbti daug pinigų.

Pirmiausia reikia remtis šiais faktais: Humuso kiekį galima padidinti tik augalams iš atmosferos (fotosintezės metu) pašalinus papildomą C kiekį. Visos kitos paminėtos priemonės, tokios kaip pūdymo laikotarpių vengimas, tarpinių pasėlių ir tarpueilių auginimas, taip pat žolės juostos, agrarinė miškininkystė, optimalus ganyklų tvarkymas ir ganymo laikotarpio pratęsimas, blogos būklės žemės atkūrimas ir t. t., šiam tikslui turi tik nedidelę reikšmę, jei iš viso turi, ir yra daugiau ar mažiau geros profesinės praktikos dalis.

Humuso kiekio padidėjimas yra ribotas

Humuso kiekio didinimo galimybės yra labai ribotos. Humuso skirstymas į maistingąjį ir pastovųjį humusą yra žinomas nuo neatmenamų laikų, tačiau šiandien jis ignoruojamas ir vertinamas beveik vien tik bendras humuso kiekis, o tai neišvengiamai sukelia dirginimų ir klaidingų interpretacijų. Per išmatuojamą laikotarpį galima paveikti tik maistingąjį humusą. Daugiametėje humuso-C (ariamoje žemėje) daugiausia yra 0,3-1,5 % Corg. Humuso-C, kurį galima paveikti valdymo priemonėmis, dirvožemio dirbimo horizonte vidutiniškai sudaro 0,3 %, dažnai mažiau nei 0,2 % Corg, t. y. apie 10 t/ha (32 iš 68 Daufeldo bandymų, daugiausia smėlio dirvožemiuose) ir retai viršija 0,5 % Corg. (tik 11 iš 68 nuolatinių lauko bandymų).

Per didelis humuso kiekis mažina dirvožemio azoto panaudojimą ir didina atmosferos taršą CO2, N2O ir CH4.

90 % į dirvožemį įterptos organinės pirminės medžiagos (OPS), atsižvelgiant į pradinę augalų biomasės medžiagą, yra pakartotinai mineralizuojama ir grąžinama į atmosferą (HAIDER, 1997, KÖRSCHENS, 2017 ir kt.), t. y. norint padidinti Corg kiekį dirvožemyje tik 0,1 %, ilgainiui reikia įterpti >100 t/ha augalų sausųjų medžiagų (žr. www.agrarfakten.de).

Prancūzijos vyriausybės iniciatyva "4 0/00 metinis C atsargų augimas" neturi jokių šansų, nes, jei per metus C sukaupiama tik 10 %, į dirvožemį tektų įterpti utopinį kiekį papildomos augalų sausosios medžiagos. Jei remtumėmės iniciatyvoje nurodytu 1,2 mlrd. t C skaičiumi, tai būtų mažiausiai apie 500 kg C/ha per metus x 10 = 5 t OPS-C = 12,5 t/ha augalų sausųjų medžiagų (40 % C sausosiose medžiagose), t. y. visiškas derlius.

Tai iš esmės panaikina diskusijas apie "anglies dioksido sekvestraciją", kurios galimybės apsiriboja keliomis išimtimis. Be to, didinimas nėra naudingas nei derliaus formavimui, nei aplinkai.

Žiniasklaidoje pateikiami paprasti būdai, kaip išsaugoti klimatą, dažniausiai tai daro neprofesionalai. Pavyzdžiui, SCHEUB/SCHWARZER (2018) knygoje "Humuso revoliucija" formuluoja: "Pasaulinis humuso padidėjimas vos vienu procentiniu punktu galėtų iš atmosferos pašalinti 500 gigatonų CO2. Tai leistų sumažinti dabartinį CO2 kiekį ore iki beveik nekenksmingo lygio".

Čia nurodyta suma yra maždaug šimtą kartų didesnė už Prancūzijos vyriausybės iniciatyvoje siūlomą sumą. Tokios idėjos apie klimato išsaugojimą, kurias taip pat propaguoja RAGGAM (2008 m.) Austrijoje ir skleidžia per televiziją, priklauso fantazijų sričiai, joms trūksta kompetencijos ir jomis tik siekiama atkreipti dėmesį. Tai, kad viskas daroma siekiant išlaikyti ir padidinti dirvožemio derlingumą ir taip padidinti derlių, yra savaime suprantama ir ūkininkai tai darė visada. Tačiau nereikėtų puoselėti iliuzijų, kad galima gerokai padidinti anglies dioksido kiekį ir taip sumažinti CO2 koncentraciją atmosferoje, taigi, kad mūsų planetos ateitis yra ūkininkų rankose. Būti ūkininku - sudėtinga ir daugialypė profesija. Tačiau joks ūkininkas negalėtų patarti gydytojui, kaip atlikti širdies vožtuvo operaciją. Joks gydytojas negalvotų patarti inžinieriui, kaip pastatyti kosminį laivą. Tik kai kurie politikai ar nekvalifikuoti darbininkai yra tokie įžūlūs, kad nori nurodyti ūkininkui, kaip dirbti savo žemę.

5 comment(s) for "Ar humusas gali išgelbėti mūsų klimatą?"

Markus Müller wrote on 19.11.2020, 09:37 - Autoren-Riege vielleicht doch zu alt? Ich kann mich meinen Vorrednern nur anschließen. Es gibt mittlerweile genügend, vor allem praktische, Beispiele, dass ein Humusaufbau nicht nur möglich, sondern auch sinnvoll ist damit auch langfristig betriebswirtschaftliche Vorteile für den Landwirt bringt. Und wenn ich mir das Gros der Autoren von der rezitierten Seite so anschaue: http://www.agrarfakten.de/autoren/ ... sind die meisten bereits weit über 60 Jahre alt, viel frischer Wind ist da nicht gerade dabei und es ist kein Geheimnis, sich mit steigendem Alter neuen Dingen eher seltener zu widmen und stärker auf der eigenen Meinung zu beharren. Meist ist es doch immer ein Mittelweg, der am Stärksten an der Wahrheit liegt. Und wie leider so oft werden wissenschaftlich fundierte Gegenbeispiele außer Acht gelassen, wie z.B. die Direktsaat nun wirklich eindeutig nachweisbar nicht nur Bodenleben und Humusgehalt verbessert, sondern auch auf guten Standorten vom Ertragsniveau her mithalten kann: https://www.vol.be.ch/vol/de/index/landwirtschaft/landwirtschaft/bodenschutz/bodenzustand/dauerbeobachtungsflaecheoberacker.html?fbclid=IwAR0C82mIokJeiFUChTvZ7-wtkN7QBxBsf0Re5ySpT4sF7--sVuykSxszT4I

Dr. Albrecht Kloss wrote on 13.11.2020, 11:19 Interessante Frage, was sagt Schöneberger ? Antwort kommt auf die Gage an, wie hoch sie ist. Die Welt wird immer bekloppter. Humus solls richten.

Stefan Schwarzer wrote on 09.11.2020, 07:43 - Sich für das Neue öffnen Nun, während sich eine zunehmende Anzahl von Wissenschaftlern und Praktikern neuen Methoden öffnen, die in Praxis und zunehmend auch in der Forschung zeigen, wie ein wirklicher Humusaufbau geht und dies teilweise recht gut dokumentieren, meint Herr Körschens es besser zu wissen. Die Angaben zur CO2-Sequestrierung im Boden z.B. im zitierten Buch sind alle Peer-reviewed Publikationen von Wissenschaftlern - bitte mit denen mal sich auseinandersetzen. Und mit den Praktikern sprechen, die ganz praktisch tatsächlich andere Erfahrungen machen. Können die vielleicht zaubern? Oder entgegen der Naturgesetze arbeiten? Nein, sie haben verstanden wie die Beziehungen in der Natur funktionieren - dass z.B. die Pflanze große Mengen an Kohlenstoff als Wurzelexudat in den Boden pumpt um das Bodenleben zu füttern. Und dass diese Ausscheidungen ein 2-10 Mal höheren Faktor bei der Humusbildung spielen als Streu. Sehr spannend!
Und ja, Humuszertifikate - kein einfaches Thema. Da bin ich auch zurück haltend, was die Sinnhaftigkeit und Dauerhaftigkeit angeht.

Michael Reber wrote on 05.11.2020, 18:48 - Veraltetes Wissen Schade, dass hier auf dieser Plattform mit vollkommen veraltetem Wissen gearbeitet wird. Wie z.B. ganz aktuell Gernot Bodner von der BOKU Wien bei Vorträgen bei der DSV ganz klar gemacht hat, entstehen stabile Humusverbindungen vor allem durch Mikrobiologie. Die alten Professoren glauben immer noch, dass es nur mit toter organischer Substanz gehen kann und dann kommen solche Artikel dabei raus. Es wäre schön gewesen, wenn Sie dazu besser recherchiert hätten.
Trotzdem bin auch ich der Meinung, dass der Zertifikatehandel nur einem nützt: dem Händler. Der Anspruch des Bauern sollte sein, seine Böden einfach klimafit zu machen.
Gruß Michael Reber

Christian Dreyer wrote on 05.11.2020, 11:46 - Humus Was der große Gelehrte Herr Prof. Dr. Schönberger wohl zu dem Artikel von Dr. Körschens sagen wird .....