Am dori să cultivăm o cultură a discuțiilor

...cu ajutorul agriconBLOG

agriconBLOG

22.02.2019 - Anne Ehnts (Send email to Anne Ehnts)

Taupus purškimas naudojant jutiklius

Eric ir Moritz Krull - širdimi ir siela ūkininkaujantys žemdirbiai. Sausio pradžioje jie stovi lauke, sningant ir pučiant lediniam vėjui, ir tikrina rudeninę sėklą. Po gerų keturių mėnesių žieminiai kviečiai bus 32 vystymosi tarpsnio, t. y. tinkamas metas pirmajam apdorojimui grybais. Tačiau gydymas bus kitoks nei daugumos jų kolegų, t. y. ne vienodas, o kintamas.

Jau beveik 20 metų Krulliai savo žemės nebetvarko pagal laistytuvo principą. Magiškas žodis - konkrečiam regionui. Jų įrankis - augalų jutiklis "Yara N-Sensor". Iš pradžių jie jį naudojo tręšimui, vėliau - augimo reguliatoriams, o jau šešerius metus - ir augalų apsaugai fungicidais. Kartu su ūkiais iš Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos jie taip pat dalyvavo kintamos normos naudojimo bandyme.

"Galų gale ne visada svarbu, ar per daug, bet lygiai taip pat ir per mažai. Viešoje diskusijoje apie cheminę augalų apsaugą tai dažnai lieka nuošalyje", - sako Eric Krull. Žinoma, jis rūpinasi savo įmonės sėkme. Tačiau aplinkos apsauga ir visuomenės pripažinimas jam ne mažiau svarbūs.

Atsižvelgiant į neišspręstus patvirtinimo klausimus ir mažėjantį augalų apsaugos produktų pardavimą, tai taip pat yra problemos, kurios skatina augalų apsaugos produktų gamintojus remti bandymus šiuo metodu. Pavyzdžiui, Vokietijos žemės ūkio pramonės asociacijos (IVA) prezidentas Dr. Helmutas Schrammas mano, kad cheminės augalų apsaugos srityje laukia esminiai pokyčiai: "Netrukus taps savaime suprantama, kad skaitmeninės priemonės padės nuspręsti, ar naudoti augalų apsaugos produktą ir kaip jį naudoti."

Panašios nuomonės laikosi ir Juliaus Kühno instituto (JKI) Augalų apsaugos taikomųjų technologijų instituto vadovas profesorius Jens Karl Wegener: "Negaliu atmesti galimybės, kad ateityje atsiras skaitmeninių taikomųjų programų, į kurias tam tikra forma bus atsižvelgiama išduodant leidimą ir kurios atsispindės taikymo taisyklėse. Iš principo tai jau taikoma dreifą mažinantiems purkštukams. Šiuo atveju konkrečios priemonės naudojimas yra susijęs su konkrečia purkštukų technologija."

Piktžolės vis dar kelia problemų

Pramonė intensyviai dirba ties skaitmeniniais sprendimais. "Šiandien nebėra tikslo kuo tolygiau paskirstyti augalų apsaugos produktus visame tiksliniame plote. Ateities prietaisai padės naudotojams naudotis technine pagalba, tinklais ir jutiklių technologijomis. Tokiu būdu galima taupyti augalų apsaugos produktus, tikslingiau juos naudoti ir automatiškai laikytis naudojimo taisyklių", - sako A. Wegeneris. Vienas iš jo mokslinių tyrimų projektų taip pat susijęs su specifine piktžolių kontrole naudojant tiesioginę injekciją. Tikslas - nebe apdoroti visą lauką nuo piktžolių mišinio, o purkšti tik ten, kur yra piktžolių, ir tik tinkama priemone. "Praktikoje dažnai naudojami rezervuaruose esantys mišiniai. Todėl norint konkrečioje vietoje paskleisti atskiras medžiagas, reikia purkštuvo su tiesioginiu tiekimu. Šiuo atveju medžiaga ir vanduo vežami atskirose talpyklose, sumaišomi tik prieš pat naudojimą ir dozuojami realiuoju laiku", - sako A. Wegener.

Praėjusioje parodoje "Agritechnica" JKI kartu su bendrove "Dammann" pristatė tokio lauko purkštuvo prototipą. Nors purškimo technologija jau veikia, vis dar trūksta realaus laiko piktžolėms aptikti. Praktinių sprendimų ieško daugybė tyrėjų grupių. Tačiau grįžkime prie fungicidų ir kasdienio Krullių gyvenimo Mammendorfe, mažame kaimelyje netoli Magdeburgo.

Į temą

Eric Krull įsitikinęs, kad skystųjų trąšų, augimo reguliatorių ir fungicidų naudojimas naudojant jutiklius.
Darbinės medžiagos dozuojamos įvairiai, priklausomai nuo biomasės kiekio.
Taip užtikrinamas derlius, sumažinamas trąšų ir pesticidų naudojimas, saugoma aplinka ir taupomos lėšos.

Jų konkrečiai vietai pritaikyta augalų apsauga grindžiama idėja, kad joks augalų sąžalynas neauga vienodai. Priklausomai nuo dirvožemio savybių ir auginimo sąlygų, biomasės kiekis kviečių lauke nedideliame plote skiriasi šešis kartus. "Nuo 32 iki 39 EC stadijos, kai rudosios rūdys ir miltligė kelia problemų, biomasė svyruoja nuo 2 iki 5 kg/m². Jei visur naudosiu vienodą fungicido kiekį, 5 kg/m² plote jo bus per mažai arba 2 kg/m² plote - per daug. Nė vienas iš jų nėra geras. Perdozavimas kenkia aplinkai ir be reikalo kainuoja. Per maža dozė gali sumažinti derlių ir padidinti atsparumą." Ūkio vadovas apibendrina: "Daugiau biomasės, didesnis purškimo plotas - mažiau biomasės, mažesnis purškimo plotas. Suaugusiam žmogui reikia didesnės vaisto dozės nei mažam vaikui. Priešingu atveju jis neveiks arba veiks nepakankamai ilgai."

Kaip N jutiklis veikia augalų apsaugos srityje

Kad visa tai veiktų, reikia sudėtingos techninės ir programinės įrangos. Tėvas ir sūnus iš salės parsiveža Massey Ferguson ir prie jo prikabina 36 m darbinio pločio purkštuvą Amazone UX 6200. Ant traktoriaus stogo yra pilka dėžutė - N jutiklis. Jis prijungtas prie automatinės vairavimo sistemos GPS sistemos, kad būtų galima įrašyti duomenis ir vėliau juos dokumentuoti. Traktorius, prikabinamas purkštuvas, GPS sistema ir jutiklis tarpusavyje bendrauja per ISOBUS.

Jutiklis naudoja paprastus fizikinius efektus: Priklausomai nuo chlorofilo kiekio ir biomasės kiekio, augalai skirtingai atspindi šviesą. N jutiklis matuoja atsispindėjusią šviesą ir pagal ją apskaičiuoja, kiek augalai iki šiol pasisavino azoto. Ši vertė yra duomenų pagrindas konkrečiai vietai skirtoms skystosioms trąšoms, augimo reguliatoriams ar fungicidams naudoti. Jei reikšmė didelė, vadinasi, yra daug chlorofilo, t. y. biomasės. Tokiu atveju, kad būtų išvengta sandėliavimo, N kiekis turi būti sumažintas ties EC 32. Kita vertus, reikia padidinti augimo reguliatoriaus arba fungicido kiekį, nes purškimo plotas yra didesnis. Naudodamasis išsaugotomis valdymo kreivėmis, kompiuteris realiuoju laiku nustato reikiamą darbinės medžiagos kiekį, perduoda duomenis purkštuvui ir ją išpurškia.

Daugiau nebereikia persistengti su augimo reguliatoriais

Nors Eric Krull labiausiai rūpinasi, kad fungicidų nebūtų perdozuota tankiuose javų medynuose, naudodamas augimo reguliatorius jis nori kuo labiau išvengti perdozavimo. "Deja, mes taip ir darėme. Norėjome apsidrausti, kad niekas nepatektų į parduotuvę. Šiandien žinau geriau. Per didelis augimo reguliatoriaus kiekis sutrumpina šaknis ir gali sumažinti derlių sausros metu. Daugelį metų atliekami mūsų pačių bandymai patvirtina, kad naudojant šiuos preparatus įvairiais kiekiais, visada sumažindavome jų normą, gaudavome didesnį derlių ir nebeturėdavome problemų dėl užsilikusių grūdų. Vidutiniškai per daugelį metų, naudodami kintamą augimo reguliatorių kiekį, uždirbome 40 eurų/ha daugiau".

"Krulls" lauko purkštuve yra GPS individualaus purkštukų valdymo sistema. Tačiau jis nenaudojamas kartu su N jutikliu, todėl lauką galima apdoroti konkrečiai lauko ilgio, bet ne pločio pjūviu.

Technologijų ansamblis valdomas traktoriaus kabinoje esančiu terminalu. Moricas sėdi čia ir naudojasi programine įranga "Tiksliojo ūkininkavimo dėžutė - fungicidai", kad apdorotų pasėlių apsaugos užsakymus, kuriuos jo tėvas siunčia internetu. "Aš su tuo susidorojau. Tačiau ši operacija yra per sudėtinga laikiniems darbuotojams", - sako Krull Junior. Jo tėvas tai patvirtina. Biure jis dirba su duomenų valdymo sistema agriPORT, į kurią nori gauti informaciją apie laukus, priemones, vandenį ir tręšimo normas. Ericas Krullas skubiai pageidauja geresnio suderinamumo su savo derliaus žemėlapiais. Priešingu atveju privalumai nusveria trūkumus.

"Dabar perku tik pusę agentų kiekio. Ir visiškai atsisveikinau su sumažintomis taikymo normomis. Tokiu būdu mes, ūkininkai, iš dalies patys užsiauginome atsparumą ne dėl to, kad apskritai naudojome per mažai, bet dėl to, kad kai kuriuose tankiuose medynuose naudojome per mažą dozę. Esant dideliam ligų spaudimui, tas pats veikliosios medžiagos kiekis tankiuose medynuose sunaudojamas greičiau nei retuose. Be to, kiekvienas leidimas man kainuoja 11-12 eurų už hektarą. Galiausiai sutaupau pinigų", - sako ūkininkas Krullas. Tai patvirtina ir tyrimų rezultatai, pagal kuriuos, naudojant fungicidus žieminiuose kviečiuose, naudojant jutiklius, sutaupoma 33 eurai už hektarą - 12 proc. mažiau fungicidų ir 1,7 proc. daugiau derliaus, esant panašiam ligų paplitimui.

Apibendrinant galima teigti, kad N jutiklis yra naudingas visiems. "Apie 20 000 eurų kainuojanti technologija nėra nemokama ir reikalauja žinių bei paramos, kurių nereikėtų nuvertinti, tačiau nauda yra didesnė už išlaidas. Dabar augalininkystė yra daug efektyvesnė ir dirbame darniau bei ekologiškiau nei anksčiau", - sako Ericas Krullas.

Dieser Beitrag ist in der aktuellen Ausgabe der Agrarheute (3/2019) erschienen.